BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Inner Regions

Manieji vojeristai matė, kaip trumpikės skrido iš penkto aukšto

Fryda ● 2012-03-22

Šiandien netyčia per langą išmečiau savo trumpikes. Pasirėmus alkūnėmis į palangę, kone svajingai žiopsojau, kaip jos lėtai, pagavusios vėją, leidžiasi žemyn, į gatvę, ir svarsčiau, kur nukris. Taip jos išsilenkė pravažiuojančios mašinos priekinio stiklo, pasisukiojo nustebusiam balandžiui prieš snapą ir nusileido ant šaligatvio, visai netoli prie durų į laiptinę. Gerai, kad buvo ankstus rytas, tada kaimynai neturi kada per daug kada pro langus žiopsoti, parduotuvėlės pirmame aukšte dar neatsidariusios, ir turistų nėra.

Bus keista diena, pagalvojau. Nors… Labai daug dienų pasitaiko daugiau ar mažiau keistų. Šiąnakt sapnavau, kad esu nėščia, kažkoks mažas homunkulas buvo įsitaisęs mano papilvėj, ir aš visiškai nežinojau, ką su juo daryti. Sapnas buvo nemalonus, nes niekada nenorėjau vaikų, ir mano moteriškas kūniškumas ir iš jo išplaukiantys dalykai manęs nejaudina. Viskas susilipdė į siurrealistišką amerikano-gotikinį Jay Munly pasakojimą, kur žasis peržengė mano kapą vienu žąsišku žingsniu.

Kai po keliolikos minučių vėl žvilgterėjau pro langą, mano triusikų ten nebebuvo. Šiek tiek sutrikau, nes buvau įsitikinusi, kad tokio dalyko niekam negali reikėti, ir spėsiu juos susigraibyti nusileidusi nusipirkti duonos. Ėmiau svarstyti, kas ir kokioms reikmėms galėjo juos paimti. Šiaip tai geros trumpikės buvo - juodos, nėriniuotos, vienos iš mano mėgstamesnių.

Vėliau vienoje akademijos terasų, ant kažkokio šimtamečio fotelio, tarp tuščių alaus skardinių ir “meno kūrinių” nuolaužų valgiau pietus - iš valgyklos nudžiautas morkų salotas. Iš ten matosi žemai plytintis rajonas, kuriame šen bei ten išsimėtę daugiabučiai, kurių gyventojai net nenutuokia, kad aš juos stebiu. Stebiu jų judėjimą laiptinėmis, užuolaidų ir skalbinių spalvas, jų vištas ketvirtojo aukšto terasoje. Vieno namo trečiame aukšte vyksta kažkoks šeimyninis barnis - boba klykia ir itališku stilium mosuoja rankomis prieš vyriškio nosį. Vėliau jie apturės irgi garsų seksą. Pirštu pakabinu morkų salotų ir persijungiu į kito namo apžiūrinėjimą. Ten triusikuotas senis rūko balkone ir apžiūrinėja gretimo namo balkone besideginančią moteriškę. Paskui atsikrenkščia, meta skreplį, nuorūką ir dingsta. Vienas mano draugas visada sakydavo, kad protingi žmonės krapštosi kaktą, o durni - pakaušį. Ir tai pareiškęs visada pasikasydavo kažkur už momenėlio.

O po pietų atsainiai apdrėbiu savo visiškai nepavykusią skulptūrą gipsu, su rimta “dafuq I`m doing” išraiška, tai sulaukia didelio pasisekimo, ir belieka tik pasikrapštyti pakaušį iš nuostabos.

P.S.  O paveiksliuke viršuje matyti Rubenso iškrypėliškos fantazijos mano miestelio senamiesčio fone.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Manieji vojeristai matė, kaip trumpikės skrido iš penkto aukšto"

Rašyti komentarą