BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Inner Regions

Man atrodo, tai sociofobija, arba penki faktai Man ateityje

Fryda ● 2011-11-05

Kada nors, kai aš būsiu pavirtusi praeitimi, ir mane jau sudarys netgi visiškai kitos ląstelės(tai turėtų įvykti maždaug po septynerių metų), galbūt norėsiu susipažinti su savimi iš praeities, kadangi mano atmintis yra apgailėtina(ir tai jau gali būti pirmasis faktas), tad Aš, Fryda, nusprendžiau, kad tai galima padaryti kad ir šiandien.

Taigi, aš, Fryda.

Antras faktas.Taip, jau vakaras, ir aš vis dar su pižama. kaip matote. Nepasibodėjau su ja išeiti ir į miestą, bet tai manęs nenervina.

Taip, pirmas faktas. Maišau daiktų pavadinimus, užmirštu žmonių vardus ir pavardes daug dažniau nei tai būtų padoru. Turiu įtarimą, kad degraduoju, bo anksčiau taip atsitikdavo rečiau.

Trečias faktas. Man atrodo, kad man siociofobija. Lija jau trečia diena, vėjas pasiutęs, bet lauke apie dvidešimt laipsnių Celsijaus - keistas oras. Tad išsiruošiau į vieną parodos atidarymą netoliese. Nuėjusi radau duris uždarytas, tad truputį sutrikau. Droviai pamindžikavusi radau durų skambutį, ir juo pasinaudojusi įsmukau vidun. Patalpa buvo keista - tarsi sandėliukas, tarsi dirbtuvės, vienoj pusėj atidarytas neestetiškas tualetas, kitoj - laiptai į pirmą aukštą(taip yra todėl, kad prancūzai skaičiuoja aukštus nuo antro. Pirmas jiem nesiskaito, ir yra nulinis). Pasirinkau laiptus, nes iš ten girdėjosi žmonių balsai. Lipant tamsoje įnirtingai blyksėjo tik neoninės lempos, sukeldamos miniatiūrinius atomų skilimus(skaičiau apie tai vienoje fizikos knygoje). Pirmame aukšte man pasidarė baisu - pastebėjau keletą besišnekučiuojančių žmogystų kitoje patalpoje, tarsi ir ruošiančių vaišes. Buvo visai nepanašu į parodos atidarymą, tad ėmiau kilti dar aukštyn. Kitame aukšte buvo tuščia, ir tai mane suerzino. It būčiau koks nors Half-Life herojus, kurį tuoj kažkas užpuls. Laimei, vėl iš laiptų aikštelės girdėjosi balsai, ir ėmiau kilti į trečią aukštą. Bet pusiaukėlėj sustojau ir įsiklausiau. Balsai kalbėjosi, koketavo, žodžiu, vyko normalus draugelių stiliaus pagėrimas. O ne!  Dvi mano pusės įnirtingai svarstė - bėgti ar drąsiai pasitikti likimą. Ten geria prancūzai. Tai reiškia, kad jie visi iš vienos chebros, ir kad mane pamatę užkalbins. Tai reiškia, kad aš pasimesiu ir pamiršiu prancūzų kalbą ir jie bent jau pastebės mano klaikų akcentą. Tai reiškia, kad aš nepasitikiu savimi, nes mano nuotaika ir taip sušikta. O tai reiškia, kad aš neturiu nė vieno draugo. Mano gėdai ėmiau atbula leistis laiptais, kol neatsimušiau į porą kažkiek pažįstamų snukių. Vadinasi, viskas buvo gerai, mano drąsa užsiturbavo, nes man nereikėjo eiti pirmai, ir aš pamačiau parodą. Bet ten nieko labai gero nebuvo, tik spėjau pavogti vieną DVD filmą.

Ketvirtas faktas. Pasirodo, turiu juodą katiną, ir atrodo, jis dabar vienintelis mano draugas. Įtariu, kad jis iš Bombėjaus, nors įrodymų kaip ir neturiu. Jo atsiradimo istorija pas mane pilna šūdų, kelionių ir užmirštų dalykų, tad apie tai kada nors kitą kartą.

Penktas faktas. Mėgstu piešti, nors galbūt tai ir taip akivaizdu. Piešiau nuo ankstyvos vaikystės, ir manau, kad taip bus ir iki gyvenimo galo, nes esu pernelyg įklimpusi… Gal tai karma? Įdomumo dėlei - nors periodiškai (ir po to dar prieš išsikraustydama) apšvarindavau savo piešinių „kolekciją“, visvien gimtuosiuose namuose liko jų nepakenčiamai daug - kiek pamenu, mažiausiai penkios A3, dvi A1 formato papkės, lagaminas ir kone visi rašomojo stalo stalčiai. Čia neskaičiuojant drobių ar skulptūros(kurios iš esmės nemėgau, tad jos ne tiek ir daug).

Basta.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2) : "Man atrodo, tai sociofobija, arba penki faktai Man ateityje"

1 | Anonimas

2011-11-14 ● 22:40

linksma, net žandus skauda…
Fryda, esi labaiiii simpatiškas personažas, ir kažką primeni… Smagu kad esi. :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

2 | Fryda

2011-11-16 ● 21:39

Vaaauu, net paraudau. Ačiū :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyti komentarą