BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Inner Regions

Kaip man šiandien liūdna…

Fryda ● 2011-11-04

Įmetu ir paveiksliūkštį, nes žinau, kad tik taip mano įrašas rizikuoja būti perskaitytas… Taip, žmonės nemėgsta teksto. Ypač kai ten ieko įdomaus nėra.

Galiu lažintis, kad nors kartelį gyvenime būdami vieni namuose garsiai dainavote į šluotkotį (nors ir visiškai nepataikote į toną), ar lakstėte keturiomis, ar šokote patį keisčiausią šokį, ar bent jau garsiai diskutavote apie ką nors su savimi. Taip, aš tai šįvakar ir darau, nes man beprotiškai liūdna.

Bandydama iššluoti grindis dainuodama į šluotos galą staiga prisimenu, kaip kažkuriais naujaisiais metais tėvas su broliu sugalvojo šaudyti petardas iš tuščiavidurio metalinio šluotkočio. Pasirinkimo jie nelabai turėjo - abu sustirę tupėjo penkto aukšto balkone, staigiai uždegdavo dagtį ir sugrūsdavo petardą kuo giliau. Tada įsitempę laukdavo - vienas sugniaužęs šluotą, o kitas įnirtingai spygsodamas į dangų. O tada - bzzzzuuuuum, petarda išlėkdavo kaip iš šautuvo ir padarydavo mažytį fffrrrt ir pykšt. Tai būdavo kulminacija, mums moterims nesuprantamo džiaugsmo kupina.

pyrst. Daugmaž taip.

O pačios metafiziškiausios akimirkos užklupdavo, kai tais retais kartais iš mamos nuvogusi mašiną sėsdavau ir sukdavau nakty ratus aplink miestelį. Matydavau ne toliau nei žibintų šviesos, ir grodavo bliuzas, kuriam aš visa gerkle pritardavau ar bent jau linguodavau į  taktą. Būdavo taip pasiutusiai gera, kad grįždavau geru pusvalandžiu vėliau, ir mama juokaudama priekaištaudavo. Man tai primindavo ilgas vaikystės keliones, kai tėvas ilgas valandas sėdėdavo už vairo, stebėdamas greitai lekiančias baltas juostas kelio vidury, o aš - šalia, pro langą stebėdama Didžiuosius Grįžulo Ratus, kuriuos buvau praminus Samčiu. Grodavo Pink Floyd, ir važiavimnas naktiniu plentu būdavo tarsi kybojimas juodoj belaikėj erdvėj.

Absurdiška, bet nuo to laiko, kai išsilaikiau teises, taip ir neteko vairuoti. Beveik viską pamiršau.

Ir kai man liūdna, ir kai jaučiuosi vieniša, ar nutinka kažkas keisto, užtenka pagalvoti, kokie bendražmogiški jausmai tai yra. Tuo pat metu kaip ir aš, daugybė kitų žmonių jaučia ir išgyvena lygiai tą patį, ką ir aš. Daugybė žmonių turėjo panašias į mano patirtis, buvo užklupti nuostabiai panašių problemų. Tai, atrodo, mus visus kažkuo nematomu suartina ir suriša - nors mes patys to nematome, bet juk užtenka žinoti, kad niekada nesi vienas. Kas nors mane tikrai supras, ypač tas, kurio tėtis šaudė petardas ir žvengė it koks Frank Zappa.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3) : "Kaip man šiandien liūdna…"

1 | Varlė Karalienė

2011-11-05 ● 00:15

Gera zina ta, kad po liudesio aplanko dziugesys. Didesnis jis buna ar mazesnis, bet visuomet aplanko.

As ir megstu vazinet nakti skambant megiamai muzikai. Ir sokti viena namie pagal faina muzika.
Dainuoti vaziuodama 9vaiduodama) nes tikrai zinau, kad nieks negirde mano nusidainavimo :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

2 | Fryda

2011-11-05 ● 10:27

Būtent :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

3 | Varle Karaliene

2011-11-06 ● 18:49

Tai va mano vaziavimai baigesi, siandien sudauze mano masina…

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyti komentarą