BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Inner Regions

Ieškau tėvo radijuje

Fryda ● 2012-01-14

Vakar grįždama iš a la universiteto prie šiukšlių dėžių aptikau besivoliojantį seną radiją. Na, tiksliau tariant, neaptikau - aš jį jau gerą savaitę mačiau ramiai tūnantį tarp dviejų didelių konteinerių. Geriau tarkime, aptikau naują mintį, kurią man pakišo radijas, tad čiupau jį kuo greičiau, kad tik netyčia kas nors kitas prieš mane nesusigundytų to padaryti. Bedaužydama jį į geležinės tvorelės kampą akies krašteliu pamačiau praeinančią savo anglų kalbos dėstytoją ir laisva ranka pamojavus pasisveikinau.

Ji irgi pasisveikino, ir aš ėmiau svarstyti, ar suveiks mano automatinė “act stupid” reakcija, bet buvo per vėlu. Supratau, kad besiknaisiodama po šiukšlių dėžes prieš universiteto langus ir taip atrodau pakankamai kvailai. Kaip ir visada.

Bedvejodama, ar kartais tik tas radijūkštis nebuvo apsisiotas kokio šunėko, susibėriau jo dalis į rankinuką ir išdidžiai išdrožiau į parduotuvių rajoną. Šiandien gi skarmalų išpardavimai, žmonių bobų bus pilnas miestas, bet ką jau padarysi.

Apėjau visas parduotuves, bet iš principo ničnieko nepirkau. Subyrėjęs radijas mano rankinėj varė iš proto visas parduotuvių apsaugos sistemas, jos cypė nervindamos pardavėjas ir apsaugos darbuotojus, kurie į mane mažų mažiausiai pažiūrėdavo skersai. Kartais prašydavo rankinę palikti pas juos kasoje, o gal net pademonstruoti mano nuostabųjį radiją. Buvau didžiai pamaloninta.

Mano tėvas irgi mėgo radijus bei televizorius. Savo laiku - kai ši specialybė dar egzistavo tarp paprastų mirtingųjų - jis dirbo taisytoju. Mano visa vaikystė praleista lakstant pro jo dirbtuvę ir stebintis keistais aparatais ir milijonais stalčių, dėžučių ir dėžių su skirtingomis detalėmis. Ypač mane jaudindavo jo paties susikonstruoti stalčiukai iš suklijuotų degtukų dėžučių - tiesą sakant, aš visada jas svajojau perimti, kad ir kaip paveldėjimą po tėvo mirties. Taip jau atsitiko, kad tėvas buvo Televizorių Taisytojas iš pašaukimo. Tai viena priežasčių, kodėl mano mama turi žilų plaukų ir raukšlių kaktoj.

Pagautas žavaus įkvėpimo jis iš azarto pusvelčiui taisydavo tokius nepataisomus daiktus, nuo kurių visi kiti taisytojai išsiviepę gręždavos. Taip pat per Naujus pasislėpęs iki antros valandos nakties konstruodavo superfejerverkus, o mama spėdavo pasidažyti, išsirinkti suknelę, pasėdėti prie šventinio stalo skaičiuodama laiką, nusiprausti, nusivilkti suknelę ir nueiti miegoti. Po to jis visus pažadindavo, ir mes eidavome į kiemą pažiūrėti vienišo Naujametinio “pšššt…pyrst”.. Panašiai bėgdavo ir vakarai namuose, kai mes dviese su pussesere vienoj lovoj gulėdamos užuot miegojusios traukdavom Du Gaidelius, o tėtis pritardavo iš savo dirbtuvėlės, palinkęs virš kokio išmėsinėto aparato su silpnučiu pulsu.

Grįžusi namo išsitraukiau visus turimus įrankius ir ėmiausi radijo ardymo ir rūšiavimo operacijos. Katinas, apžiūrėjęs jį man pritarė - kažkas tikrai buvo apmyžta.  Srėgdama visus srėgius galvojau apie tėvą, jo Mistinę Fiziką ir jo turėtus keistus aparatus, lituoklius ir močiutės begonijų kvapą, tvyrojusį dirbtuvėse.

Galų gale viską išardžiusi tvarkingai sudėliojau ir atsipūčiau. Mano šiandienos misija įvykdyta.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2) : "Ieškau tėvo radijuje"

1 | Sužavėtas

2012-01-14 ● 13:59

Labai įdomi istorija ir jos pasakojimo būdas. Vietomis juokiausi balsu. Ačiū. Jums puikiai pavyksta prajuokinti. :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

2 | Fryda

2012-01-14 ● 20:27

Kad tik lįstų! :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyti komentarą