BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Inner Regions

Citata: Kosmoso alchemikai

Fryda ● 2011-10-31

Kai susiduri su netikėtais dalykais - nelaimėmis, naujienomis, naujomis būsenomis, keistais skaičiais ar protu nesuvokiamu dydžiu - apima vienas ir tas pats keistas jausmas. Galbūt tai kažkas panašaus į „to negali būti!”, arba greičiau nustebimą - ir stebėjimą, kas bus toliau. Atrodo, įžengi į nepažįstamas džiungles, ne, net ne džiungles, o Kažkur - kur vyksta nepaaiškinami ir keisti dalykai, kuriuos suprasti ar bent jau su jais apsiprasti reikia laiko.

Baltu pavydu pavydžiu mokslininkams, kuriems lemta perprasti pasaulio paslaptis. Jų pasaulis man nepažįstamas ir keistas, su šaltos logikos taisyklėmis, kurios mokykloje prarasdavo visą slaptingą žavesį bandant jas perprasti.

Kopernikas pajudino Žemę iš Visatos centro, kur ji jau buvo nuo graikų laikų - kaip ir Biblijoje, kur visatos paskirtis nebuvo kitaip įsivaizduojama, kaip tik tarnauti žmogui. Nuo XVI amžiaus Žemė tapo tik paprasčiausia planeta, besisukančia aplink Saulę, ir žmogaus ego beliko guostis, kad pastaroji žvaigždė yra pačiame Paukščių tako viduryje. Bum! Po trijų šimtmečių mokslininkai įrodė, kad Saulė tėra viena paprasta užkampio žvaigždutė tarp kitų 100 milijardų Paukščių Take… O ir pastarasis - tik viena iš 100 milijardų kitų galaktikų matomojoje Visatoje. Taigi mūsų vieta - tarsi smėlio kruopelytė milžiniškame kosminiame okeane. Savo veikale Le Hasard et la Nécessité biologas Jacques Monod rašė, kad mes čia esame per klaidą, indiferentiškame ir abejingame pasaulyje. Tai pesimistiška ir menkinanti mūsų planetos Visatoje vizija, kurios laikėsi ir Nobelio prizo laureatas Steven Weinberg, teigdamas, jog „kuo mes labiau suprantame Visatą, tuo ji betikslesnė atrodo”. Aš visiškai nepritariu tokiam beviltiškam požiūriui. Kaip tik atvirkščiai, kosmologija vėl iš naujo sužavėjo pasaulį, parodydama seną ryšį tarp žmogaus ir Visatos.

Nuo 50ųjų pabaigos mes jau žinome jog atomai, iš kurių mes esame „pastatyti” ir kuriuos įkvepiame yra kilę iš žvaigždžių: šiandien mes įkvepiame tuos pačius deguonies atomus, kaip ir Julijus Cezaris! Viskas yra tarpusavyje susiję, mes visi esame žvaigždžių dulkės, ir visi dalinamės ta pačia kosmine genealogija. William Fowler, atominės astrofizikos tėvas - vienas iš mano dėstytojų - buvo vienas pirmųjų sugebėjusių paaiškinti kaip žvaigždės sintetizuoja cheminius elementus. Modernioji kosmologija atrado tą precizišką tvarką, pagal kurią gimsta žvaigždės, vyksta tam tikra atominė alchemija ir duodama pradžia gyvybei ir sąmonei. Viskas, ką aplinkui stebime - jūra, dangus, kalnai, miškai, žmonės, jų daiktai ir namai yra priklausomi nuo fizinių konstantų išreiškiamų skaičiais. Pavyzdžiui, šviesos greitis - 300 000 km/s, greičiausias Visatoje. O kodėl gi 300 000 km/s? Tai konstatuojama, ir viskas - visi skaičiai mums duodami gamtos. Ir elektrono masė, ir gravitacijos konstanta, ir Planko konstanta, nusakanti atomų dydį.


Iš astrofiziko Trinh Xuan Thuan interviu „Le Figaro”, 27/08/2011. (Vertimas mano)

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Citata: Kosmoso alchemikai"

Rašyti komentarą